kai potvynis...

Santrauka:
x x x x x x x
...kai potvynis
užutėkių nėra –
nebūna - - -
sena tiesa
tik aš
ją pamiršau

kelintąkart

prašau krantų
palaukt manęs –
žinau,
jie gali - - -

įsupant  į  š a l į

- - - vilnonė
išganinga šiluma
pripildo
sielą kūną

ir gal gerai
jog pamiršau
kas nepraeina

bei rašau –

kai potvynis
užutėkių nebūna...
st_a_s

2006-08-28 12:42:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-08-28 20:50:08

puiku, savo stiliuje labai ištobulėjai, Stasy! Džiaugiuosi!

Anonimas

Sukurta: 2006-08-28 16:01:54

tikrai slėpiningas su sava magija :)

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2006-08-28 15:32:30

Jau taip įsupi, taip įsupi.... Man irgi ta išganinga šiluma įsidėmėjo... Kelintąkart -pataisau (kartu)ir „įsupant“ padalyvis čia nelabai( jei teisingai suvokiau prasmę...). Visa kita patinka:)

Anonimas

Sukurta: 2006-08-28 14:24:39

neblogas