Rožė žydės, jeigu lietus ir plaks,
Jei sodo obelys išduos belapės
Ir niekas neužjaus, ir nesupras,
Ko trokšta žiedas vienišas, sušlapęs.

Jam reikia tiek nedaug — dienos saulėtos,
Kad saulė iš dangaus pažvelgtų,
Kaip skleidžias žiedlapiai rausvi iš lėto
Ant liauno stiebo, virš visų iškelto.

Negali rožė nežydėti, ne, negali,
Nors lapkritis ir neša baugia žinią,
Kad greitai vėtros lenks šakelę vis dar žalią,
O šaltis užmigdys ir ją išdidžią.