Palikai tik užvertus vartus,
Prieinu, bet nudegina delną.
Laiko žingsniais su vėtra į kalną
Ten, kur Tu, nusirengusi liepa,
Kloji patalą lietui po kojom.
Bet  tikiu, kol truputis dar lieka,
Kol dar laiškas iš vakar rytojui...
Pastovėjus ant vidurio liepto,
Pasilenksiu vandens pasisemti,
Kelio dulkes nuprausus iš lėto,
O moliniam ąsoty lyg šventei
Tau parnešiu... Te geria, kas gyvas.
Ir visiems, kas vanojas ant plautų,
Palinkėsiu žemaitiškos sylos,
O kitiems — kad rankas nusiplautų - - -