Santrauka:
Motina, prieš 9 metus palaidojusi vos 22 metų tesulaukusį sūnų (klieriką, poetą, tautodailininką), kuris žuvo tėvų sodyboje šienapjove pjaudamas žolę, jo atminimui kasmet organizuoja poezijos konkursą „Baltojo balandžio sugrįžimas“, o šį rudenį – jų sodyboje vyko poezijos šventė „Po skambančiu medžiu“.
Lemtis, parodžius kelią į gyvenimą,
Sustabdė jauną. Grįžti neįmanoma –
Jis nepareis į tėviškę žaliu taku...
O čia – jau vaisių nebeduodančias šakas
Varpeliai puošia. Vėjas sklaido jų natas –
Tarytum tėvas, delnu braukdamas švelniu.
Ji paklausyt varpelių skambesio ateis.
Malda tekės... Viltis priglus ir neapleis,
Virpės ten oras jos atodūsiu skaudžiu...
Sūpuos Motulė viltį nenumaldomą,
Ir sprūs nuo lūpų noras nesuvaldomas –
Išskridęs angelu – grįžk baltu balandžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-11-12 13:48:26
Labai, labai.
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2013-10-31 22:14:09
Čia tas, iš Trakų? Labai gražus. Be galo jautrus.