Kaip saulės gėlės, spindinčios ant kapo,
Žvakutės žėrinčios primins namus.
Bet nebegrįš iš kapinių dūšelės,
Nebepareis per juodus arimus.
Po chrizantemos žiedą merksi vazon,
Kartosi maldai artimus žodžius.
Ir prisiminęs, kas dar buvo gera,
Palikęs žvakę grįši į namus.