Toks ilgesingai artimas gimtosios žemės kvapas:
pelynų aitris, kadugio skalsa.
Ir girios tankmėje dar pasilikęs trakas,
smiltelės kuždesys ir pajūrio vėsa...

Dar vis nepasisotinu šio vaizdinio būtove.
Nuo lopšio lig mirties ji lydi vis mane.
Nepaprastai miela Tėvynės man pastogė —
kaip motinos artumas, kaip židinio liepsna.