Išbėgo ant kelio katė –
Stryk, pastryk – tiesiai iš raisto.
Galbūt nenorėjo kentėt,
Nes nuolat trūkdavo maisto,

O gal ji vijosi pelę
(Nusukti sprandą norėjo)
Ir atsidūrė ant kelio...
Golfukas senas riedėjo

Greitai – kiek gali toks laužas.
Nestabdė – stabdžiai nudilę,
Ir katei kaulus sulaužė,
O ji, suprantama, – mirė.

Eiriškių meras atskuodė
Naujuoju Mersedesbenzu.
Pasibaisėjo: „Na drodze
Kot ležy martwy – nonsensus!“

Vietinę veislę pažino:
Raina, po uodega – lopas.
Varšuvoj užsakė vežimą
(Ne pas vietinius chalopus)

Trimis eržilais kinkytą,
Ienos – kedro Palestinos.
Savivaldybės limitą
Iššvaistė. Nors kas ten žino...

Nuvežė katę bažnyčion.
Savižudę? Kas įrodys?
Veikiausiai sutraiškė tyčia
Koks nors užklydęs urodas.

Mišias klebonas atlaikė,
Kad dūšia danguj lakstytų.
Žmogeliai verkė taip klaikiai –
Nuo lubų liktarnos krito...
...............................................
Stovi paminklas prie kelio –
Gėlių, lyg palmių Havanoj.
Praeivis kepurę kelia:
„W ojszyznie pochowana“.