Kreivi, sugrubę šiaurės vėjo pirštai...
Matyt, jiems per sunki gyvenimo našta.
Nutolus saulė, rodos, lėtai miršta
kerštingo lapkričio spalvų žaisme...
Belapis beržas sodžiaus gimto
ilgai dar vasarą minės.
O nuogos smilgos sopulingai —
lyg bučiniai šlapi lemties —
styros, liūdės ir lauks mirties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2013-10-28 09:34:44
Trečią eilutę pataisyčiau:
Nutolus saulės rodės miršta
O paskutinės eilutės net nereikia. Tada mintis užbaigiama aukščiausia nata ir gražiai.