Snaudžia paraudusi pelėda miško gale
mhmmmm
Snaudžia paraudusi pelėda miško gale
mhmmmm
O mėnulis išsprogęs žiūri į mudu abu...
Einančius miško keliuku...
Aš ir tu. Mudu abu... mhmmm
Gyvenimo kelyje kartu.
Ten, kur medžiai siūbuoja ir žvaigždutės spindi padangėj tamsioj...
Ten, kur mes keliaujam, ten kur mūsų širdys veda...
Mudu abu, ieškantys pažįstamų veidų...
mhmmmm
Ir kas pasakys, ir kas parodys, kur eiti?
Tik mes abu tai atrasime.
Palengva ir iš lėto ten, kur mėnulis žiopso ir juokias.
Ten, kur vakaro žvaigždelės mirksi mums abiems.
O mano širdele...
mano mergaite...
mudu abu... tos kelionės gale...
Juoksimės ir džiaugsimės, kad buvom kartu...
mhmmm
ir mėnulis šypsosis, ir žvaigždelės niūniuos...
ir sakys mums saldžių sapnų...
ir atneš pilnas pintines sapnų...
Spalvotų ir amžinų.
Susikibę už rankų...
Prisiglaudę šiltai... prisilietę lūpom... užmerksim akeles.
ir keliausim mudu abu...
miško takeliu...
mudu abu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2013-10-28 16:25:21
:DDD
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-10-28 00:39:19
Pavydi turbūt tas išsprogęs mėnulis. Yra ko.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-27 20:44:48
...ar tai – ne iš dainuojamosios?