Epigrafas:
„Gyvybės Kūrėjas taip surėdė, kad meilė gyvens.“
Jaunuolių meilė amžina.
Ir paukštis skrydžiu džiaugias ja.
Ji tviska rytmečio rasoj
Ir svaigsta vakaro vėsoj,
Ji skamba žodžių šnabždesy
Ir švyti žiedo spindesy,
Ir pirmos glamonės kaitroj,
Ir spindinčių akių šviesoj.
O meilės jausmas toks taurus.
O meilės juokas toks skambus.
Bet tyko žemiška tamsa
Sugriauti meilę. O tada —
Jaunuolių meilė pasmerkta.
Ir ne todėl, kad netikra, —
Jai melas kirs. Skausmu pavirs
Šventasis jausmas širdyse.
Raudosikaltas bekaltės.
Vienatvėn tavo kelią ties,
Kad atiduotų pražūtin...
Diena pavirs tamsia naktim...
Ir tu žinai, kad nėr kaltės...
Ir tu žinai, kad ne lemties
Tas takas, — prievartos valia.
Ji turi viską, tik ne ją — jaunuolių meilę...
2013 10 24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-10-25 13:12:58
Kiek naivoka.
Vartotojas (-a): megillah
Sukurta: 2013-10-24 18:42:58
Truputėli banaloka, trūksta ryškesnių įžvalgų, akcentų. Suskambėjo dirbtinai