Santrauka:
Mano mama sakė, kad apsiriko, davusi man Giedrutės vardą - aš pagal ją juk esu Audrutė - Audra...
Imkit mano vardą, debesys paniurę,
Imkit bangos juodos, staugiantys vilkai --
Išvyniojo skausmas tokią skaisčią burę --
Kam mane ant kranto vėtroj palikai,
Jūrą apkabinus, ak audra, audruže,
Taip gražiai žvelgi tu dangui į akis --
Čia takai lyg stiklas, taip piktai sudužę.
Čia apkurtę durys. Vieversiu tikįs,
Brenda rudenėlis, dilgėlėlės želia,
Paukštės lizdas tuščias ten tarp akmenų --
O audra audruže, laimink mano kelią,
Kai kalnų viršūnėm baltomis einu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-10-30 12:07:27
Po audros išskaidrėja viskas, būna giedra... Jūsų kūryba įkvepia, poetiškos sielos vaizdiniai natūraliai plaukia. Labai žavios eilės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-10-25 18:38:36
Save geriausiai patys ir pažįstam...
Nevienpusiškai, jausmingai, vaizdingai, nenusaldintai. Graži lyrika.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-10-25 11:58:13
Skaitau tas eiles ž/ž ,bet tokio jautrumo kūrinėlių nerandu daug. Puikiai išjaustas kūrinėlis, lyrika tokia saldi,tokia tyra, tarytum medus, norisi dar ir dar gauti tokios dozės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-24 22:24:34
Švelniai apie audrą.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-10-24 19:11:11
Mažai apsirikta: po audros visados nušvinta palaiminga giedra. Jūs ir esate abiejų reiškinių mišinys.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-10-24 11:32:43
gražiai apdainuotas vardas
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-24 11:28:10
Čia, matyt, bus ŽŽ Salomėjos žodžiai.