Pumpurams kitą dieną sapnuojant
Skleisis rytas prieš mūsų akis.
Vel pavasarius vėjui dainuojant
Aš tava, tu mana paslaptis.

Nei pamiršt negali, nei nuslėpti
Ji silpnybės minutėj paguos
Negali išmatuoti, aprėpti
Nesibaigia juk jūra krantuos.

Ne dienom mūsų laimė skaičiuota -
Nenurimstančiais dūžiais širdies
Bus kaip bus, kaip likimo jiems duota -
Bent akimirkai vėl susilies.

Vyšnių uogomis ilgesiui sirpstant,
Į tave mano mintys kely.
Ar jauti, erdvės skiriančios tirpsta
Tau šnabždu – aš juk čia, aš tavy.