Aš atiduodu ginklus ir užmiegu,
Prieš mano ateitį sugrubusi delčia,
Vėl užberiu tau veidą šaltu sniegu,
Ir sušnabždu: kodėl gi tu dar čia?
Išeik, be pabaigos į pradžią,
Lengvu, kaštonų kritesio šokiu,
Palik gyvenimą, ir tai, kas veda,
Į ten, iš kur aš sugrįžtu.
Šis virpesys, -  žemės drebėjimas,
Tu nejudi, tavęs nėra,
Aš pabundu, inercija sudievina
Ir sušnabždu: kodėl gi tu dar čia?