gali būti kad daugelį metų buvau tremtyje
ir dabar kai grįžau nežinau ar buvau išvykus
vakarais juodabačiai šešėliai sekioja mane
tai bijau atsigręžt pažiūrėt ar daug purvo paliko
tai baugu nusiimti peruką prieš veidrodį temstant hole
dar šiek tiek nejauku prasižioti kai chore raiškingai dainuojama a
gali būti kad daugelį metų buvau tremtyje
nežinau ar iš viso grįžau ar iš viso esu tiktai čia
pasirodo miražuos tik tėvas keliaujantis skinti medetkas kieme
ir išėjus laukan aš išieškau visur ir randu pakaruoklį svirne
būna ir šviesesnių kai su motina lupam išvirtas bulves
o ji spirga laiminga visa ir trobos lubose rodos šypsosi dievo apvaizdai
gali būti kad net nebuvau tremtyje
nes kai šypsosi motina tėvas kai kviečia medetkų
atrandu kad tūnojau sustingusi dabartyje
o spingsulė švytėjo vis švyti delne

prasibraunu į čia
nebūtieji šešėliai išsisklaido erdvėje