Skubame gyventi,
lėkti, bėgti.
Niekad nesustojam
Karvei į akis pažiūrėti,
Kurios gražesnės
Nei tavo
Ar mano,
Kurios be galo liūdnos.
Liūdnos dėl tų, kurie
Nuolatos skuba.

Ramybė karvių didybė,
Tai jų vertybė,
Žalio lauko
Pasakos kantrybė,
Didžio pasaulio paslaptis,
Mums mįslė,
Joms kasdienybė,
Dienų naktų ilgybė.
Sutvėrėjo dovana.
O gal ir ne...

Žalias maistas.
Baltas pienas.
Gyvybė virsta tyrybe.
Šilto pieno puodelis,
Žalio lauko vaizdelis,
Aš ir karvutė
Jau sustoję laike,
Paskendę jame,
Ištirpę pasauly,
Bet visa esybe jame.