***
Aš titrus parašiau — užpildžiau baltą foną.
Sudėjau pagaliau taškiukus bei brūkšnius.
Ir juos gličiam kampe vien tuštumai parodžiau,
nes ji tiktai viena šiurkšeno po namus.
Dar kalbą sutvarkiau, kad tu galėtum eiti,
ir scenoje ilgai save repetavau,
bet ten, kur būtum tu — tik vakaro pelėsiai
ir žodis „Iki, Em“ — nematoma kreida.
Aš dievo paprašiau, kad juos slapčia nutrintų,
paduotų į rankas tik būsimus laikus,
bet drumzlinas ruduo dainavo apie mirtį.
Ir aš verkiau prie beržo rinkdama lapus.