Gyvenimas dar tik prasideda,
Bet kodėl atrodo, kad jis jau baigės?
Nurieda lyg skambantis pinigas,
Išbyra lyg pirmosios raidės...

Tyliai liečia nematomos rankos.
Paleidžiu viltį kaip kas rytą.
Tas, kas šičia apsilankė,
Nematė to, kas parašyta

Rašalu ant stiklo
Ir krauju į sielą.
Bet niekas nėra tikras.
Tik lūpos vėl pamėlo

Ir nutilo ilgiems metams
Ir ilgoms sielos kančioms.
Kelio galo nesimato
Žvelgiant nuo kalno apačion.