Vienatvės drugeliai balti,
Vienatvės drugeliai sužiurę
Į širdį keistai iš arti
Ir geismo prigėrusią jūrą --
O spalis jau tapo girias --
Tą džiaugsmą iš visiškai nieko...
Gal baltas drugelis jį ras,
Kažkam dovanos. Taip sudrėko
Blakstienos sunkių debesų
Virš properšos miško. Takely
Drugelio sparneliai, šviesu
Skausmingai — jie kilti negali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-10-21 12:10:15
Rudens drugeliai – vienatvės drugeliai... Tik norisi pritarti – skausmingai šviesus. Ir jausmui, ir būčiai.
Įtaigingos vaizdinių priešpriešos, taip pat ir jausmingai graži poetiška kalba.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2013-10-20 15:58:11
Seniai besilankiau pas Jus. Nudžiuginote:
"O spalis jau tapo girias --
Tą džiaugsmą iš visiškai nieko..."
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-19 09:18:22
Drugelis - būties trapumo įvaizdis. Tokia begalinė rudens gėla. Įtaigu.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-10-18 19:58:59
Puiki lyrika, plevenantis.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2013-10-18 17:53:45
Liūdnai gražus ruduo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-18 15:20:03
Jūs esat viena profesionaliausių. Tai tikrai, nes techniką rimavimo įvaldžiusi idealiai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-10-18 15:04:41
Nuotaikingas ir vaizdingas tekstas. Atrodo, kad tie balti drugeliai tuoj mus pasieks iš "sunkių debesų".