Santrauka:
Rudenio sparnų šviesoje.
Tave sutiksiu rudenio sparnuos,
Virpės po debesiu šermukšnių kraujo vingis,
Dainuos klevai, saulėtekiu dainuos --
Kaip užgesinti vėjo aistrą tingis...
Šalnos vėsa ant nukirptų kasų,
Pirmoji snaigė — orchidėjų odisėja --
Ak, kaip šviesu, beprotiškai šviesu,
Kai meilės liepsną pirmos šalnos sėja,
Rudens maištingai kerinčio glėby --
Sapnuok žalių akių skaistybės aurą,
O mano sapne, taip keistai skubi
Pro geliančią laukymę, tai pro gelmę taurią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-10-21 12:02:09
Pirmoji snaigė — orchidėjų odisėja --
Kiek sutalpinta sodrios baltumos, metaforos tokiame trapume!
O visos eilės tarsi išskleidžia poetiškai aistringų jausmų odisėją.
Pakylėjančiai ir žavingai.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-17 18:10:58
Kiek įtaigos žodžiuose!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-15 22:30:48
Kažko tai mūsų mergaitės rudeniop apie meilęs vis rašo :) Labai geros eilės - visapusiškai: jausmu ir sandara, emociškai ir techniškai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-10-15 17:13:01
Gražiau nebūna :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-10-15 16:10:43
Ruduo ne tik lapus ir šalnas pasėja, bet ir sukelia jausmų bangas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-10-15 15:28:45
Miela, kai be protestų sutinkamas kitimas, randama šviesių ir net aistringų atspalvių "rudens maištingo kerinčiam glėby".
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-10-15 14:32:43
dainingas tekstas. Puiku.