Senu  keliu pro akmenį, 
Pražilusį nuo kelio dulkių, 
Smėlėtu sūriu vandeniu 
Į širdį laikas sunkias. 

Kaskart sunkiau beatmeni, 
Iš kur ant kojų klumpės.
Gyvenimo brangakmenių 
Našta tokia sukumpus.

Senu keliu pro akmenį, 
Per kryžių amžiaus kumpą 
Vaikystės naivios pasakos 
Į laiką smilksta, sunkias.

Įrištas grašis nosinėj, —
Kur trumpa,ten ir trūksta. 
Po pagalve vėl rožinį 
Skaičiuoja pirštai smulkūs.

Pro šiuos vartus išėjom mes,
Pro čia sugrįšim lietum
Ir saule, kelio dulkėm...