Išbučiavo pušis nelaukti spinduliai,
Auksu žėri jos mėly beribio dangaus.
Ach, kaip gera, kad tu pagaliau atėjai,
Tyloje pailsėkim — dvasia atsigaus.

Žėri žėri žarijos ir gęsta diena,
Kyla baltosios vilnys slaptųjų rūkų.
Laukuose ir viduj ramuma, tuštuma,
Su tavim patylėti be galo jauku.