7.
Virš šito dangaus kuriam meldžiamės mes,
Kur skliautas ten spindi gyvybe,
Kur liūdinčios sielos dar laukia tavęs,
Ten nieks nepalaimins, aukos neatneš,
Ir ten nematuosim dorybių.
Tik kūnai taip veržias iš mūsų pačių
Ir siekiam pakilti į erdvę dausų.

8.
Tu kraują išlaisvink ir mintį išleisk,
Te vėlei ji laisvę pajunta.
Bent kartą prabuski ir nieko neteisk
Ir savo didybę neleiski iškeist.
Taip sukasi nuodėmių tuntai –
Tik viešpats ir gali dar gelbėt tave,
Ir maną ragausi dar kartą sapne.