Kalbėk -
šiandien viską išklausysiu.
Nenoriu,bet laikas -
išlieti upeles į deltas
žodžius.Jie kaip lapai pagelto.
Nors tu ir nekaltas -
esi tik  
          rašalas
kalbantis mano lūpomis.
Meldies už mane,
verki klūpantis...
O aš lipu laiptais
bemiegės nakties.
Į rytą be saulės,
krintančiom snaigėm,
sušąlus palaimom.
Kalbėk ir nuteiski
mane. Už beprotišką ilgesį,
žemuogių lūpas sustingusias-
įkaites Jo glamonių.
Už ežerus melo šąlančius,
iliuzijų valtis genančias
į mano mielo rojų.

Kalbėk-

apie viską po truputį.
Savo mėlynom rašalo lūpomis,
kol aš nepravirksiu.
Išsiliek mano žodžiais nevykusiais,
indigo erdvėj ištirpusiais,
karčia tiesa virtusiais.