Pro užrakintus
sielos vartelius
aš ateinu
į tavo kiemą.
Palieku pėdas
ryto žolėje,
kad rastum jas...
Pro uždarytas
miego langines
įsėlinu į tavo sapną.
Mintis beprotiškai sujaukusi,
pasilieku prie tavo
pietų stalo
ir lyg vagilė
iš jausmų lėkštės
po trupinį renku
lyg kraitį,
nuo kurio
išsižadėjau kažkada...
Raustu iš gėdos,
kaip spanguolė neišbučiuota
rugsėjo pelkėj,
priversdama tave
dalintis su manim žvilgsniu,
kuris seniai man nepriklauso...
Vagilė aš...

/2013/