Dar visai neilgai - nei savaitė, nei mėnuo kaip lyja,
Bet sudrėko, apsunko, pelyti pradėjo mintis.
Kurgi veda keliai? Kaip sutarę - sapnų karalijon -
Kada saulės nėra, kas patars, ar vėlu, ar anksti?

Štai dabar pažinau, kam senieji gamtos orientyrai,
Kaip sutrinka dermė ir kad menkas kaip musė žmogus.
Ak, įjunkit šviesas, nes kitaip nei gyvi, nei numirę
Ir vadai, ir kariai, ir pėsti, ir važiuotieji bus.

Tik džiaugiuos neilgai - kol paprašo už šviesą mokėti,
Kol parašo kokia bus auksinė namų šiluma.
Gaila, kad spindulių nėra kaip susikrauti į klėtį,
Negaliu kaip ežys į lapus patvory užsikast.

Ko beaušint burna? Lietūs žemę vis merkia ir merkia,
Čia ne dušas, brolau, tad svirtelės nei krano nėra.
Ak, kaip krisčiau dabar ir gal pusmetį visą praknarkčiau,
Kolei saulė sugrįš kas tik gyvas krutėt keldama...