Oi, giedok giedok, pilkasai vyturėli,
Apie vargužėlį dar pilkesnį,
Apie jauną lauko artojėlį  
Ir jo ašakotą duonos kąsnį...

Oi, giedok giedok apie motulę –
Kiek vargelio ant jos rankų gula,
Apie tėvužėlio sunkią dalią,
Apie mažą brolužėlį, kurį kelia

Ankstų rytmetėlį žąseles
Po ražienas šąlančias ganyti,
Oi, giedok, kaip baltas gulbeles
Juodas debesėlis ėmė ryti –

Kaip kovojo broliai kruvinai,
Kai šalelėn priešai žiaurūs brovės,
Oi, giedok, kaip krito ąžuolai,
Kaip jie narsiai už Tėvynę kovės!

Oi giedok, kol žemė Lietuva
Tavo giesmę kelia į padangę,
Kol maža širdis daina gyva
Ir pavasariai per žemę mūsų žengia...