Nepailstančiais pirštais kai audžia
Šilko giją žvaigždėtą naktis,
Seną randą įkyriai sumaudžia
Ir užjudina sielos rūdis.

Kaip teisingai bėgioti klavišais
Atmintis tamsoje nesuklys,
Kol atodūsių muziką visą
Tau minoro natom išguldys.

Užgesina aušra svirplio dainą,
Dulkėm nugula žodžiai tiktai.
Vien tik datos ant popieriaus mainos.
Tau rašau, bet laiškų neskaitai.