1. „Erelioka“ nuotykis.
Nuvažiava Tuomoks į kaima. Na vėins nuvažiava. I pagelba diede ėr tievs pasėokvatėjė. Kol vyra rimta dėrb, vakams ėr kažkou rek užsiimtėis, ka pu kuoju niekam nasėmaišytom. Rek pramuoguos. Vo kamė barasi kaimė dėdesnė pramuoga, kap pasėlakstyms so dvėračio. Diedė išstumė iš senuos pašiūrės na kon jaunesni „Erelioka“ ėr iteikė Tuomokou. diel vėsa pėkta parspiedams, ka būtom atsargus, mat tėi stabde esou na vėsa tvarkuo, tėksliau sakot, anu iš vėsa nier. Barūpiejėn Tuomokou tėi stabde, kad iš laimės žiuobta lyg ausu... kol drauga nasomėslėjė, ka rektom nu kalnioka pasėvažėnietė. Nu kalnioka, ta nu kalnioka. Je draugams rek, ta Tuomokou jou labiau rek. Į kalnioka vaikis šep tep užpuškava. Vo pakalnien ta jau tuoks smagomelis, patis na karta važiavuot, žėnuot, kuoks geroms apem, ka vies ausiesė švėlp. Pasėleida ėr Tuomuoks ton pakalnien paskou draugus, tik niekap nasomėslėjė, dielkuo tėi drauga lek tėise, vo paskiau so sykio sokas į šuona. Vo, kap somėslėjė, jau bova nablaiks... Tievs paskiau diede pasakuojė, kap išejės iš tvarta miežės miešla veiz ėr nasopront... kuokė velnė če ta miešla kruva krot. Apejė ons ton miešla krūva iš kėtuos posės, pakielė už marškėniu pakarpuos...
   Drauga paskiau erzėnuos, vadindamė Tuomoka pasėvažėnietė, tik tas nusėkriuokės sakies važėnietėis daugiau nabnuoris.

2. Deg a nedeg...

Vyrai vėsumet lėikt vyras. Nasvarbu, ka panuosie da nie puks nadygst. Vyra rūka? Rūka. Ta, je mes vyra, užsėrukykem. Kažėn, a nu nuorukas gera deg. Kažkor gėrdiejė, ka tik švyst, ėr deg. Rek išbondytė. Surukė dėdėje vyra po cėgarieta, ėr , važioudamė  pro  pakelie esontės šiena kupėtas, tik švyst. Cha, nie velnė nadeg. Ėr nutarškiejė nomėi. Kėimė atsisuka atgal...VAJETAU, KAP DEG! Mama išejosi į kėima klausėnie, gal matė, kodiel tėn tuo posie tep duma rukst. Aiškos daikts, „vyra“ puolė iruodėnietė, ka nieka nažėna, mat kon tik iš mėška grižė, važiavė pažiurietė a jau yr grybu.

3. Velns pečiou.

Stuoraunė žmuonės atsargas vėsumet iš anksta kaup. Nežėnuosi, kada kuo dėdele gal prisireiktė. Petardu Kalieduoms ėr dėdele reik. Tad ėr sosėtaupytė anu iš onksta reik..Vo, kor rasi geresnė slieptovė, kap senamė pečiou  kaimė pas babunės. Jog ton pečiu pyragams keptė tik par dėdėliuosės švėntės ėr takordava. Nuvažious Tuomoks pats pėrmasis švėntiems pas babunės į kaima ėr ištrauks tas atsargas, kol babunė da nabus spiejosi pečiaus užkortė. Alė vo, jem nalabasis ėr pakėš kuojė. Tuomoks iemė ėr sosėrga, ėr į kaima Kaliedu švėstė iš vėsa nabnuvažiava. Tou čiesu babūnė pyragus kepdama vėsa dėina nu dūšės puoteriava, mėslėje, ka pečiou velns apsėgyvena. Vo anukelis paskiau vėsa vasara senuojė pečiaus plyšius  lėpdė.