Dar žydi rožės baltos
Užburtam trumpo sapno sode.
Užraktas, iš granito iškaltas,
Gąsdina spyna juoda.

Tam sode vaikšto lengvais žingsniais,
Nesislėpdama nuo pašalinių akių,
Moteris, kurios sutikęs neatpažinsi.
Ir niekur nematysi rožių tokių.

Sniego karalienė ten žengia,
Tirpdama tarp žydinčių gėlių.
Slepias duryse mažas langas.
Sode —  ne kaip gatvėj — tylu.

Ji ten ateina kas dieną.
Šnara jos sijonai balti.
Tai ne tavo sapno karalienė.
Jos nėra, bet ji kaip niekad arti.