Pradžioj tikiesi, kad būsi kažkas,
Bet vis tiek esi tik niekas.
Prie temstančios miglos stoviu aš.
Tyloj kvepia tarpstančio sielvarto riekės.

Užlaužiu savo drebančias rankas
Ir blausiu žvilgsniu žvelgiu į tolį.
Garsūs žingsniai tyloj. Ten eina kas?
Nueina ir net rankom nepamoja.

Užstringa mintys grindiny.
Nesišneka troliai pabudę.
Mano džiaugsme, kodėl išeini?
Rudens rūke balandis nusižudė.

Visai nesvarbu, kas tu bebūtum,
Iš tiesų niekam tai nerūpi.
Vienas mirksnis tėra lyg putos
Ant pasiutlige sergančiojo lūpų.