Buvimas su tavimi man primena ugnį:
Žiūrėdamas į ją, suprantu, kad kažkada ji nebeliepsnos.

Aš žiūrėjau į tave ir žinojau,
Kad visa tai baigsis;
Kad po pabaigos prisiminsiu šią akimirką,
Kurį laiką gyvensiu ja,
Ir ateity, po to, kai išmoksiu džiaugtis kitais dalykais,
Su šiluma krūtinėj prisiminsiu tave.