Ak, veiklieji, gyvenimo mokot,
pastovumo beieškantį vis.
Nepadorūs pasiūlymai tuo, kad
nepastovūs —
ramybę trikdys.

Numesti akiniai vis dar rodo
tuos abudu paukščių takus.
Kaip išvengti savęs nevienodo?
Ak, vienodo
niekad nebus...

Pastovumas — kaip siekis, kaip gairė
(vis kitam sapne gyveni).
Atsitrenkia prigėręs į žvairį:
— Eik, kur žiūri!
— Žiūrėk, kur eini!