Paukštužėli,
kai šešėlį
savu
puola sakalas,
ar jam skauda,
ar paukščiui baisu?
O, kai dryžiais
tvorų
ryškiai vakaras
griūva sielon —
šviesu ar tamsu?
Tad stovėkim,
žiūrėkim pusiaumirkom
tuo metu
į snapelių
galus.
Neatrado dar to,
kuo nepersirgom,
kuo išalksim,
nukrausčius
stalus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-09-12 09:26:05
Sakyčiau, beveik tobulas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-09-12 08:59:41
Gražiai vieno atodūsio nuausti žodžiai.