Žvaigždės į mus žiūri
Tiek naktimis, tiek rytais.
Kažkur už gilių jūrų
Mintys paslepia ne tai.
Sąmonės vaikai pabėga,
Taškydami vandens purslus.
Apgaubia kaip žiedlapių sniegas
Liūdesys. Ir vėl pažadėjai tu.
Akys iš dangaus mus stebi,
Vilioja šaltais spinduliais.
Neleisk drugelio į šviesą!.. Ką gi,
Dabar tamsa jo nebepaleis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-09-18 08:26:50
Ech, „ir vėl pažadėjai tu...“ :-)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-09-11 16:40:22
Nesulimpantis į visumą, neišgrynintas tekstas. Sakyčiau, kad jausmams būdingas liepsnojimas, aistra, o jos, man bent, čia stinga.