Santrauka:
Viena interpretacijų.
Vasara, audrota ir giedra.
Bręstanti – žiedadulkės vėjy,
Lotoso laikas
Viena emocija pamiršti būtį,
Lotosas,
Darna ir nirvana,
Ir Kamasutros lotosas,
Atsiveria, pasitiki.
Du žiedo žiedlapiai, ir nesiryžtam siela atsiduoti.
Baimė netekt šešėly savų spalvų?
Tai iš kur
Nekandžioto bučinio kraujas.
Kas manyje ne tavo,
Ir skirta – kam.
Tu mana lyg mintis,
Man atidavei sielą, įspaudei per lūpas.
Mana savo akių dugne.
Ir nieko nepraradus –
Aš tavo, tu esi mano siela.
Tuesimanosiela. Aleisonamiseut.
Aleison, amie šeut.
Drauguže, visad būk su manim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2013-09-10 14:27:20
Du žiedo žiedlapiai – du esmės jungiami individualumai, vaizdas net per daug aiškus, jo laimė – negirdėtas. Visa interpretacija – apie tai.
Du vieno žiedo žiedlapiai, o ne vienas Australijoj, kitas– miške Amazonės.
Šauna Vlabur iš stiliaus: iš buhalterinių pozicijų ir, kaip dažniausiai – pro šalį. Jokio sviesto sviestuoto nei riebaus čia nėra, ir tik glaukoma neleidžia komentuojančiam matyti, kas parašyta – skirti varpinę nuo varnos. Dar keistesnis taikinio pasirinkimas.
„Interpretacijos“ tekstas pilnas puikiausių taikinių, galima pliekti iš įvairiausių pozicijų visokiausiais kalibrais. Bent jau savąjį požiūrį pagrindžiant, jei ir nepataikysi.
Tarp kitko, Vlabur 2013-08-31 00:17:04 komentaras irgi niekinis, neatsakingas, sakant tausojančiai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-09-10 11:45:42
Stilius: „Du žiedo žiedlapiai“ – čia kaip „lieso sviesto nebūna“ ;-)