Iš jos akiduobių krito kriokliai.
Sudužę ties lūpų kampučiais
Suputojo ir pasislėpė
Šypsenos nebūtyje
                 Nuo tavęs
                     Nuo manęs

Jos drėgnų plaukų žalumoje
Prasiskleidė laukinė orchidėja,
Bet paliestas gaivių vėjo lūpų,
Žiedas, nepratęs prie šilumos,
Nusviro į rasą
                  Dėl tavęs
                      Dėl manęs

Jos veido raukšlėse pasiklydo vienatvė
Odos burėse prisijaukinus vėją
Maža valtele nusiyrė per ašaros perlą
Per brangų pasilikti
                   Tau ir
                         Man