Čiulba žodelius paukščiukas, gal ir lygumų,
Kalnus įvairiausius apdainuoja, lyg sapne matytus.
Jo mintys prasme pavirsta ir priglunda
Prie medžių, kaip vaisiai nuostabūs jų.

O svajingai kvepiančiu gryno oro taku
Eina žmonės, visiems padėti pasiruošę,
Šypsenos jų veiduose paukščiuko laimę puošia...

Einantys bando įspėti bent vieną mintį,
Priartinančią prie išsvajotų vietų.
Išsižada ir užmiršta melą, kaukes įvairiausias.

Ir pamato laimės sodus, meilės energija apsodintus,
Gėrio upes, kurios teka ir ištroškę jas visados randa,
Kelius, kurių kryptis laisvę pranašauja...