Išlydėjęs gandrus lizdas priglaudė vėją,
Lauks per žiemą abu, kol klajokliai gimtinėn sugrįš.
Derliui brandą suteikę laukai ištuštėja,
Ir slapukas ruduo tyliai atveria šalnai duris.
Bąla bąla plaukai — pamažu paaiškėja,
Ne veltui audringąją vasarą teko pažinti.
Kokias sėklas rinkai, kiek su meile pasėjai,
Toks derlius, pačiam rudenėjant, tau bus sugrąžintas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-09-12 21:25:04
Gamtiškas.
Paskutinės eilutės - deklaracija, ko poezijoj reikia vengti.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2013-09-11 20:36:15
Mėgdamas trumpuosius iš šio kūrinėlio padaryčiau šešiaeilį- ir mintis, ir paveikslėlis nenukentėtų
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-09-10 11:14:13
Motyvas geras, tiesos žinomos. Nupieštas paprastas gražus paveikslėlis.
„pamažu paaiškėja“ kiek buitiška.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-09-08 07:25:40
... slapukas ruduo tyliai atveria šalnai duris. > čia labai gražiai ir visai atlaidžiai:) vaizdžiai apsakėte, susitaikant...
Į pabaigą vertinga išmintis, bet ritmas išsisklaido.
„Kokias sėklas rinkai, kiek su meile pasėjai,
Toks derlius, pačiam rudenėjant, tau bus sugrąžintas.“ > čia siūlyčiau, jei Jums tiktų:
Kokias sėklas rinkai, kiek su meile pasėjai,
Tiek ir bus sugrąžinta tau pačiam rudenėjant.
Ir dar.
Po „Išlydėjęs gandrus“ dar padėčiau kablelį (kaip dalyvinei aplinkybei), nes šioj vietoj natūraliai tarsi ir atsikvepi (pauzė).