Iš langų temstančių
liko dėmė, maža ir gili;
rodos, lyg rudenėjantys paukščiai
tenais nutūpę ieškotų:
ar yra, ar yra dar?..
Jų laimė: yra. Pietų vėjo...
Tik spingulys
(statęs gražiausius bokštus
ir didžiausias pilis)
nuskrido šešėliu nuo
liūdno tavo veido
rudeniu įstrigusio
anuos languos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-09-06 17:01:27
Nuo langų vėl prie jų... Toks žiūrėjimas suteikia papildomos erdvės, nors jos čia pakankamai užneša paukščiai. Tekstas - kaip šūvis į rudens siluetą. Taiklus.