Santrauka:
Dėkoju tau, vasara, dėkoju tiems, kuriuos myliu...
-I-
Pasinersiu į žydrumą,
Į lengvutį vėjo gūsį,
Ir su juo kartu nuskriesiu
Virš miškelių ir laukų
O paskui, kai atsibusiu,
Dar ilgai ilgai galvosiu,
Ar aš paukštis, ar žmogus aš,
Ar krentu, ar dar skrendu?
-II-
Aš šiąnakt meilę sapnavau
Šviesioj, saulėtoj menėj.
Ji tik tylėjo ir žvelgė į mane.
Nė sujudėt nedrįsau,
Nors norėjau jos veidą
Spinduliuojantį paglostyt.
Taip gera buvo ir ramu.
Aš šiąnakt meilę sapnavau.
-III-
Guliu ant liepto į dangų
Atsidavusi blyškiai,
Šiaurietiškai saulei,
Rugpjūčio vėjui ir vėsai,
Po manim – žalios gelmės.
Virš manęs – pilkas debesio delnas,
Prie kurio mintimis prisiliesiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-09-07 12:48:16
pavydžiu tau šio sapno :))))
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-08-28 17:02:34
Pritariu mažiui. Šiaip miela skaityti.
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2006-08-25 20:29:18
antrasis sapnas man kazkuo mielas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-08-24 18:05:47
svajingas poetinis piešinys padovanotas nubėgusiai vasarai...gražu.