Baltrukas žino - po sočių pietų reiks eiti pogulio, o jis to visai nenori. Apsidairė, kad mama užsiėmusi savo puodais ir lėkštėmis, stryktelėjo nuo kėdės, tyliai išslinko pro praviras duris ir per kiemą, per sodą nutykino vieškelio link. Eina, striksi kaip žvirbtis, o čia akmenukas po kojomis pasipainiojo. Paspyrė jį ir staiga išgirdo nepatenkintą balselį:
    -Nesispardyk, skauda!
    Apsidairė Baltrukas aplinkui - nieko ničnieko nėra. Gal pasigirdo? Keliauja jis toliau link miškelio, o ant kelio balutė akį merkia. Kaip neįbristi? Vos įkėlė dešinę koją, staiga vėl tas pats balselis:
     -Brrrr, sušlapau...
     Berniukas niekaip nesupranta, kas jį kalbina. Perbrido balutę ir pėdina pakraščiu. Čia pat jau ir miškelis. Kaip smagu vaikščioti samanų kilimu, ragauti avietes, mėlynes, klausytis paukštelių klegesio.
Bet įdomiausia užvertus galvą stebėti linguojančias pušų viršūnes. Taip bežiūrint net galvelė pradeda suktis...  Baltruką iš susimąstymo pažadina perspėjimas:
     -Atsargiai - gyvatė!
    Kad šoks vaikas į šoną, jis žino - gyvačių reikia saugotis, mama ne kartą jam tai sakė. Viskas baigėsi sėkmingai, gyvatė su Baltruku draugiškai prasilenkė ir nuėjo kiekvienas savo keliu. O čia tas kažkas vėl prašo:
     -Nemindžiok skruzdėlyčių.
     -Na gerai jau, gerai, - sumurmėjo  berniukas apsidairydamas į visas keturias puses,- nieko nėra, kas čia su manimi taip juokauja? Net miške nėra ramybės, visi tik mokina, auklėja. jau geriau būčiau pamiegojęs... Reiktų jau grįžti namo, bet dar norėtųsi kokį grybą surasti. Jei pareisiu ne tuščiomis, gal ir mama nesibars, kad neatsiklausęs vienas miškan ištrūkau. Vos tik pasuko gilyn, o balselis jau ir suokia:
     -Neik toliau, paklysi.
    Baltrukui net nejauku pasidarė, apsisuko jis ir nurūko namo. Dar spėjo išgirsti:
    -Neskubėk, pargriūsi, - ir išsitiesė paslikas.
     Čia jį beraudantį ir surado mama. Nušluostė ašaras, parsivedusi namo, nuprausė apibrozdintus keliukus, patepė tepalėliu, kad taip negeltų ir paguldė pietų miegelio. Dėdama batukus prie sūnaus lovelės, pastebėjo, kad dešiniojo padas atšokęs, batukas išsižiojęs - lyg juokiasi, lyg ką pasakyti nori.
    -Koks išsižiojėlis, - nusišypsojo sau,- tuoj aš tave suklijuosiu. Mama pasiėmė greitai limpančių klijų, patepė iš abiejų pusių, suspaudė savo tvirtom rankom ir...  Batukas dar bandė sušukti:
    -Nenoriu, aš dar nieko nespėjau paporinti!, - bet buvo užčiauptas.
    Prasibudęs Baltrukas papasakojo mamai savo nuotykius miške, kaip su juo kažkas nematomas kalbėjo, jį erzino, visur sekiodamas iš paskos...
    - Gal sapnavai, sūnau, - nusijuokė mama.
    Gal... Bet keliukai tai nubrozdinti!