Rudenį išausiu raštais voro tinklo,
Rūko intarpėliai rašte suboluos,
Lietumi išskalbsiu, vėjyje padžiausiu,
Ir ruduo lyg sapnas išsiskleis šiluos.

Nesakyk, kad viskas jau seniai praėjo,
Vasara išbluko, tiltai sugriauti.
Kas, kad neberadom, ko katras norėjom,
Dar takus išminsim slėniuos ateity.

Tyloje neverksiu, nors sopės be galo
Sielą vakarėjant, pirštai sunerti
Glostys staltiesėlę ant medinio stalo,
Kol nakties ramybė pasisės širdy.

Nerimas brolelis glustelės prie šono,
Saulę pasitinkant vartai atkelti,
Rudenį išjausiu sopuliu kaštonų,
Kol tave turėsiu dar savoj širdy...