Iš tyko temsta
šioj languotoj planetoj,
baigiant spręsti
tą lygtį
be IKS...

x x x x x x x

Šešėli, drauge, tamsuma mano raidžių, —
ištikimybę šią palaikau.
Staiga atgniaužęs saujas, žvirblius paleidžiu...
Briedžių girioje nesivaikau.

Nėra nė vieno, kas pasiūlyt galėtų
TAI, be ko negalėčiau apsieit.
Skliausteliai metų, (uždarai) atskaudėtų,
gal — ne veltui, bet kaip gi taip... greit?

Ir, jei jau lemta man galop subyrėti,
tai norėčiau sugriūti staiga.
Ne taip, kaip gęsta numesta cigaretė,
bet greičiau — kaip nutrūksta styga.

x x x x x x x

Ištiko gimti
AŠ apnuodytoj vietoj,
kol Iliuziją
krachas
ištiks...