Turėčiau liūdėt — lietaus pirštai
Į stogą skardinį barbena,
Melodiją, ilgesio pilną,
Nuo ryto lig vakaro gena.

Ką tik dainavau apie žiedus,
Dabar nepriglausti — sušlapę.
Pravirko dangus ir ražienos,
O kodėl? Nežinau, visi slepia.

Vieni sako, kad vasaros gaila,
Nes kartu su gandrais išskubėjo
Į Pietus, kur plaštakės dar žaidžia,
Lenktyniauja lengvutės su vėju.

Kiti kalba, kad giriomis brenda
Baltadantė klastūnė šalna,
Kuri žolę ir gėlę pakanda,
Kausto žemę ledine ranka.

Kaip bus lemta, tegul taip ir būna,
Mintys piešia paveikslus kitus —
Bėga pirštais per klaviatūrą
Rudeninių garsų lietus.

Nieks gaidų lietaus pirštams nerašė,
Bet, atrodo, Čiurlionį girdi,
Tarsi „Jūros“ simfonijoj blaškos
Bangų šoky purslai pakelti.