Stoviu prie bejausmio laiko bėgių,
Tolsta traukinys su tavimi.
Kurgi tu, svajone mano, bėgi?
Pasiimk mane su savimi.
Tolių toliuose pradingsta veidas,
Kibirkštėlių žaismas akyse,
Išsilieja, tirpsta, išsisklaido,
Kaip pernykščių linžolių dvasia.
Tarsi niekur nieko šviečia saulė,
Aš viena didžiuliam perone,
Ties riba, kur perskilo pasaulis,
Kas už rankos palaikys mane?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-09-02 21:03:11
Gražiai, jautriai nusakyta atsisveikinimo nuotaika. Jaudinanti pabaiga.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-09-02 08:15:33
... prie bejausmio laiko bėgių... / Kurgi tu, svajone mano, bėgi?.. Gražiai ir darniai liejasi lyrika nuo – iki.
Ties riba, kur perskilo pasaulis,
Kas už rankos palaikys mane? > Ypač jaudinančiai užbaigėte.
Svajonės veda pirmyn...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-09-01 19:35:07
Ypač paskutinė eilutė papirko..jautru, tikra
Anonimas
Sukurta: 2013-09-01 19:22:12
Labai gražus kūrinys, man asmeniškai patiko.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-09-01 15:33:17
Persmelkiantis vienatvės dramatizmas ,,perskilusio pasaulio" fone.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-09-01 14:34:52
Nuostabi ta linžolių dvasia!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-01 13:06:42
Ir tikrai geras tas trumpukas, ypač paskutinis posmas.