Raibuliuoja vanduo: ratilai ratilai —
Tai vatinio dangaus lietūs nupiešė juos —
Susiliejantys šokyje šitaip trumpai,
Vasarėlę su jais aš dar sykį vejuos.

Taip ir mes juk nesyk tobulai tobulai
Susitinkam gyvenimo šoky keistam.
Susitikti negalim per anksti, per vėlai,
Per dažnai, per kvailai — susitinkam tik tam

Kad pajust, koks ryšys šiandien suvedė mus,
Koks tas šokis, koks ritmas, kokia jo prasmė.
Koks jo skonis aitrus ar kartus, ar saldus
Ir ar gims po šio šokio didinga giesmė,

Kuri šlovins dienas, apdainuos ir naktis,
Kuri širdį privers plakti žymiai greičiau.
Kuri tau, o ir man nejučiom pasakys:
„Ach, kaip gera, kad meilę šiam žvilgsny mačiau“.