Jeigu tu kada nors
gyvenime (ar vėliau)
panorėsi išgirsti:
taip, aš buvau laiminga
svaiguly
pievų rožių...
Ak ne! –
Gal pienių...
Vieversių kalbėjimo
(banalu gal – tebūnie).
Yra begalė būdų mylėti –
meilės formules juk
ne kirviais skaptuoja.
Kai meldeisi,
net nematei, kad prie scenos klūpojau
vengdama tavo akių.

Galbūt tik tokia meilė tebūna:
pageltęs veidas nuotraukoj iš laikraščio
ir dvi dainos tavo balsu.