Jeigu būtų kada, po daugelio metų,
Kai niekas tavęs nemylės,
Norėčiau save tau kaip auką atnešti
Iš tėviškės kapo duobės.

Jeigu būtų kada, po daugelio metų,
Kad užgestų gimtoji kalba,
Tegul žemė ši jūroje amžiais nuskęstų,
Nei girdėtųs kita, svetima.

Tik tikiu, kad nebus, ąžuolų neišrauti,
Nesugriaut kunigaikščių pilių.
Kas pakilo į Laisvę, tam daugiau nevergauti,
Nepalūžt sūkuriuose audrų.

Daug išbandymų kentėm, ne visus gal atlaikėm,
Kaip derėjo lietuviams iš Baltų kilmės,
Tik žaizdruose nežuvom, kovoti įkaitom
Ir kovosim, jei to dar reikės.

Lietuva Lietuva! Kaip šviesa, kaip malda,
Kaip gyvybės svarbiausias šaltinis.
Neišduos ir mylės tas tave visada,
Kas sūnum tavyje yra gimęs.