Ir nuotraukos išbluko,
Žiedo akys iškrito.
Pajuodo šerkšno lūpos,
Rūke ištirpo rytas.
Pajuodo medžio žaizdos,
Akmuo žole rasojo.
Dingo pažintas vaizdas,
Sušalo basos kojos.
Nebėra to, kas buvo,
Tik medžių šakos linksi.
Kortų namelis griuvo,
Nutolo tavo žingsniai.
Ir nuotraukos išbluko,
Žiedo akys iškrito.
Pagelto atvirukas
Ir langas uždarytas.
Nesugrįš tas laikas —
Medžių šakos linksi.
Juokais košmarai klaikūs.
Tik žingsniai žingsniai žingsniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-08-29 15:03:01
Savos audros net stiklinėje gali paskandinti. Būsena aprašyta su didele tragizmo doze.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-29 14:27:05
labai jau liūdna darosi, koks nelaimingas tas žmogus