* * *
Tai neįprasta
Ir nepaprasta.
Tu keli jau netgi paniką?..
Tau aš mylimai ir vienintelei
Jau senokai
Jaučiu panieką.
Myliu už
Nenuoseklumą.
Kai toks būtinas, tvirtas atsakas.
Myliu ir už ryžtingumą
Vakarais man
Sekti pasakas.
Pažadų
Nebeprisimeni,
Nors tikiu tavim kaip asilas.
Nuodėminga — lieki angelu,
O apgavus
Lieji ašaras.
O jeigu tu
Ir pradingtum.
Likčiau vienišas, keisčiau pažiūras.
Tavo vietoje kitą rinkčiausi.
Persimesčiau gal
Į mažumas.
Bet įstatymai —
Liks apstatymais.
Pašaukimas, — kelti paniką.
Nesuprantama, tau aš mylimai,
Tau aš, — „Valdžiai“,
Jaučiu panieką...
Tu parduoti
Nori žemę,
Tą, kurią mus bočiai gynė.
Kalavijais teginkluoti,
Tau ji kas?
Man gi — Tėvynė!
* * *
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2013-11-12 13:17:12
Tai bent! Tikra jausmų liūtis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2013-09-02 18:43:32
Na čia tai bent:)) Šauniai sumąstyta! Sveikinu!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-29 09:06:17
Geras ir sumanymas, ir išpildymas. :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-08-29 08:42:03
Tai jau kad supykai, kad supykai ant jos... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-29 01:57:10
Persimesčiau į mažumas... Ot, duodat. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-08-28 17:21:19
Aliuzija į mylimąją moterį, išvirstanti į ironiją. Sumanymas neprastas ir išpildymas įdomus.